Straipsniai

Š.m. rugsėjo 5 – 12 dienomis turėjome nepakartojamų potyrių muzikos srityje. Nuslūgus emocijoms ir įtampai, noriu papasakoti jums, mieli kultūros puoselėtojai ir mylėtojai, apie įspūdžius ir patį projektą. Trumpai, nuo ko viskas prasidėjo: klausantis muzikos ir dainų, dažnai yra girdimas sintetinis, kompiuterizuotas įrašas, o nuvykus į koncertų sales muzikos grupės ir solistai neretai naudoja muzikos fonogramas. Nebelieka tiesioginio ryšio su klausytojais, įdedama mažai nuoširdžių jausmų ir darbo. Šių dienų pasaulyje mažai tikrumo. Nebūtina būti talentingam ir turinčiam gerą balsą, norint išgauti gražius dainos garsus, ritmiką ir spalvas, nes yra sukurtos garso apdorojimo programos, kuriomis galima išgauti norimus garsus ir balsus. Dažnai girdime žmonių, išėjusių iš koncertų salių, nusiskundimus, kad viskas tėra šou lygmenyje, nebėra likę gyvo garso ir jausmo. Taigi mes pasiūlėme alternatyvą tikrosios ir profesionaliosios muzikos mylėtojams, gerbėjams ir profesionalams – a cappella žanro muzikos festivalį – konkursą. Šis žanras nėra plačiai naudojamas visuomenėje, nes, kaip žinia, tai nėra įkandama visiems. Bet tuo pačiu, tik šio žanro dėka, yra atskleidžiami tikrieji talentai, priverčiantys klausytoją aikčioti ir norėti išgirsti daugiau. Tai muzika, kuomet yra randamas tiesioginis ryšys su klausytojais, paliečiant jų širdis, nes balsas – tyriausias ir tikriausias muzikos instrumentas. Taigi buvo nuostabu ir širdy gera visus susirinkusius pasveikinti atvykusius į a cappella muzikos festivalį – konkursą ,,DAINUOJU ŠIRDIMI SAU IR TAU„.

Rugsėjo 5 d. įvyko kūrybinės dirbtuvės su etnomuzikologe Loreta Sungailiene. Renginį Loreta Sungailienė pradėjo teorine paskaita, pristatydama lietuvių liaudies dainų stilius, supažindindama su jų pavyzdžiais, paleisdama autentiškus garso įrašus bei pati padainuodama. Praktinis užsiėmimas iš tiesų buvo intensyvus, žavėjo Loretos nuoširdumas ir vokalo paslaptys, kuriomis ji pasidalino su susirinkusiais dalyviais. Sudėtingiausia susirinkusiems buvo mokytis aukštaitiškų sutartinių, tačiau ir įdomiausia. O, pavyzdžiui, dzūkų dainose, melodijos vingrybės išgaunamos balsu, kaip minėjo L. Sungailienė, neretai yra neužrašomos natomis, kadangi yra neįmanoma tai padaryti, paprastai yra užrašoma tik pagrindinė melodija, o balsas prideda papildomų atspalvių. Suvalkiečių dainose, kaip minėjo seminaro vadovė, yra viskas aišku, apibrėžta, dainos išsiskiria melodingumu. Dar viena paslaptis, kuria pasidalino su susirinkusiais yra ta, kad ansambliuose mokantis dainų, dainos žodžius pirmiausiai reikia mokytis raiškiai deklamuoti, o tada yra lengviau juos sudainuoti su melodija. Vėliau, su kolega Vytautu pristatydami savo unikalią folk džiazo programą, daug interpretavo, į interpretacijas įtraukė ir dalyvius, išdalindami mušamuosius muzikos instrumentus,  buvo sukurtos įvairios kompozicijos.

Dirbtuvės buvo  intensyvios, informatyvios ir vertingos. Į jas susirinko liaudies dainą mylintys  žmonės, folkloro ansamblio dalyviai, ansamblių vadovai.

Rugsėjo 12 d. įvyko pagrindinė šventė a cappella festivalis – konkursas. Šiame konkurse dalyvavo vokaliniai ansambliai iš Jurbarko, Marijampolės, bei Šakių rajono. Deja, bet su giliu liūdesiu turėjome stebėti, kaip pandemija kirto ir per patį konkursą – atkrito 3 ansambliai (2 iš Vilkaviškio ir 1 iš Griškabūdžio). Dalyviai atliko po 2 dainas; daugeliui kolektyvų dainuoti a cappella buvo tikras iššūkis, tačiau sveikintina jų drąsa ir ryžtas. Tikriausiai nesuklysiu parašydama, kad tokio tipo renginys – vienintelis, analogų Lietuvoje neturintis, todėl įtampos buvo ne tik dalyviams, bet ir renginio organizatoriams. O kur dar kompetentinga komisija: moterų vokalinio ansamblio ,,Mozaika“ bei mišraus choro ,,Lituanica“ vadovas – Deividas Kerevičius. Marijampolės ir Kalvarijos meno mokyklų dainavimo bei teorinių dalykų mokytoja metodininkė, įvairių kūrybinių projektų autorė ir organizatorė, vaikų ir suaugusiųjų chorinio bei ansamblinio dainavimo meno kolektyvų vadovė, Lietuvos moksleivių dainų šventės „Mūsų vardas – Lietuva“ dirigentė – Dalia Kerevičienė.Moterų vokalinio ansamblio ,,Mozaika“ koncertmeisterė, muzikos mokytoja metodininkė –  Aida Rėčkuvienė. Komisija vertino dainų atlikimo techniką, kūrinių sudėtingumą, kūrinių interpretacijos savitumą ir stilistinį tikslumą, maksimalus balų skaičius – 100 balų. O apdovanojimai buvo tokie: įteikti diplomai, specialiai konkursui keramiko Andriaus Janulaičio sukurtos statulėlės, suvenyrai, o 1, 2 ir 3 vietos dar buvo apdovanotos ir piniginiais prizais: 1 vieta 200 Eur, 2 vieta 10 Eur ir 3 vieta 100 Eur. Renginio dalyvius ir žiūrovus savo buvimu pagerbė LR seimo narė Irena Haase bei Šakių rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Eglė Plančiūnienė.

Taigi pirmasis į sceną žengė ir susirinkusius pasveikino Sintautų kultūros centro moterų vokalinis ansamblis ,,Mozaika”, padovanodamas 2 nuostabius kūrinius, po to sekė konkursiniai pasirodymai: Kriūkų mokyklos – daugiafunkcio centro moterų vokalinis ansamblis, kuriam vadovauja Aušra Ubartaitė. Ansamblis atliko šiuos kūrinius: ,,Oi tu kopūste kopūstėli“ – lietuvių liaudies daina ir ,,Vasaros šokis“ – m. Benjaminas Gorbulskis, ž. Aleksas Dabulskis, po to žiūrovai aikčiojo nuo Šakių kultūros centro Briedžių laisvalaikio salės moterų vokalinio ansamblio ,,Gija“, vadovė Asta Grigaitienė atliekamų dainų: ,,Nemune upeli“ – M. K. Čiurlionio harmonizuota lietuvių liaudies daina ir ,,Tave matau“ – ž. Janina Degutytė, m. Antanas Bunevičius. Ašarą braukė per Jurbarko kultūros centro moterų vokalinio ansamblio ,,Verdenė“, vadovė Dalė Janušauskienė pasirodymą, atliekant šiuos kūrinius: ,,Greitakalbės: virvė, virvelė; geri vyrai…; rats ratą vytų… – m. Jonas Tamulionis, ž. lietuvių liaudies ir ,,Rūta žalioji“ – Vilijos Mažintaitės išplėtota lietuvių liaudies daina, bei Marijampolės kultūros centro moterų vokalinio ansamblio ,,Gaja“, kuriam vadovauja Audronė Jasaitytė atliekamų dainų: ,,Oi berneli, bernužėli“ – Biržų krašto meilės daina, aranžuota Algirdo Klovos ir ,,Baltai gulbei“ – m. Neringa Jalinskienė, ž. Balys Sruoga. Visi dalyviai stengėsi, išjautė atliekamus kūrinius, iš tiesų, galiu teigti, kad dainavo širdimi.

Pertraukos metu, į sceną žengė tenoras, operos solistas Egidijus Bavikinas, kuriam akomponavo Beata Vingraitė – Andriuškevičienė.  Žiūrovai liko sužavėti, visa salė kartu dainavo, plojo ir dar ilgai nesiskirstė. Dažno klausytojo, parimusio kėdėje, veide galėjai įžvelgti svajonę, ilgesį, susimąstymą. Tokio rezultato mes ir siekėme. Žiūrovas iš renginio visada turi išeiti labiau paaugęs dvasine prasme, laimingesnis, ramesnis, gal net pailsėjęs. Ar gi ne toks, mūsų, kultūros darbuotojų, tikslas?

Po parodomosios Egidijaus Bavikino programos, į sceną žengė vertinimo komisija bei renginio vedėja, Sintautų kultūros centro l. e. direktorės pareigas, Erika Bingelienė, tarti padėkos žodį bei paskelbti nugalėtojus. Taigi, komisijos sprendimu nugalėtojai pasiskirstė taip:

1 vieta – Jurbarko kultūros centro moterų vokalinis ansamblis ,,Verdenė“.

2 vieta – Šakių kultūros centro Briedžių laisvalaikio salės moterų vokalinis ansamblis ,,Gija“.

3 vieta – Marijampolės kultūros centro moterų vokalinis ansamblis ,,Gaja“.

Nuoširdžiai sveikiname nugalėtojus!

O nusifotografavus, pasidžiaugus ir persirengus visų dalyvių laukė uždaras vakaras.

Dėkoju visiems žiūrovams ir dalyviams, o ypač Lietuvos kultūros tarybai bei Šakių rajono savivaldybei: už tai, kad patikėjo a cappella muzikos festivalio – konkurso idėja, skyrė finansavimą ir palaikymą. Tikime šios idėjos tęstinumu ir perspektyva, tikime, kad šis renginys turės savo žiūrovą ir ateityje.

Iki kitų kartų!

Su geriausiais linkėjimais,

Erika Bingelienė